Tinkamų sąlygų pritaikymas žmonėms su negalia

Žmonės, turintys negalią, dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prie turinčių negalią yra priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. 

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos

Tinkamų sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu. Tai yra būtini ir  tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta. Tai ne tik patalpų, bet ir kitų įvairių sąlygų pritaikymas, įskaitant informacijos prieinamumą. 

Kiekvienas darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, kad asmenims su negalia būtų sudarytos sąlygos:  

      • gauti darbą,
      • dirbti,
      • siekti karjeros,
      • mokytis ir profesiškai tobulėti. 

Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą.

Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo. Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.

Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį. Atsižvelgiama į:

  1. finansines ir kitas susijusias išlaidas,
  2. įmonės dydį ir finansinius išteklius,
  3. galimybę gauti valstybės finansavimą ar kitos rūšies pagalbą. 

Lietuvoje dėl darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo galima kreiptis į Užimtumo tarnybą. Konsultacijas šia tema taip pat gali suteikti Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei socialinė įdarbinimo agentūra „SOPA“

Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai

Organizaciniai sprendimai. Sudarykite galimybes lanksčiam darbo laiko režimui, darbui nuotoliniu būdu arba lanksčiu grafiku, smulkias, mažiau esmines darbo funkcijas paskirstykite tarp darbuotojų. 

Asmeninė ar individuali pagalba. Užtikrinkite išsamius apmokymus prieš pradedant darbą, sudarykite sąlygas mentorystei, instruktavimui. Atvirai komunikuokite ir paklauskite paties žmogaus, kokios pagalbos jam gali reikėti. 

Kvalifikacijos kėlimo priemonės. Užtikrinkite darbuotojams papildomas galimybes kelti kvalifikaciją, dalyvauti specializuotuose mokymuose.

Sąmoningumo kėlimas. Kelkite visų darbuotojų sąmoningumą. Svarbu sumažinti ir panaikinti neigiamą požiūrį į negalią, paskatinti vertinti individualumą ir įvairovę darbe bei pagarbiai prisidėti padedant darbuotojui su negalia įsilieti į organizaciją lygiai su kitais. 

Fiziniai ir techniniai sprendimai. Užtikrinkite fizinį patalpų pritaikymą, parinkite darbovietės baldus pagal darbuotojų poreikius, parūpinkite įvairių techninių priemonių, pavyzdžiui, teksto skaitymo programas darbuotojams su regos sutrikimais ar negalia, specialias klaviatūras.

Fizinis patalpų pritaikymas.[1] Fizinis patalpų pritaikymas reiškia, kad žmonėms su judėjimo negalia sudaromos sąlygos pasiekti patalpas, į jas patekti bei viduje savarankiškai judėti. Pavyzdžiui: 

              • Prie darbovietės pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje arčiausiai įėjimo galėtų būti numatyta vieta žmonių su negalia automobiliams. 
              • Patekimą į pastatą galima tinkamai pritaikyti ir nuožulniomis rampomis ar nuovažomis – svarbu juos įrengti pakankamai nuožulnius ir su turėklais, užtikrinančiais saugumą.
              • Durų skambučiai ir telefonspynės, liftų mygtukai turėtų būti įrengti tinkamame aukštyje – pakankamai žemai – tam, kad judantys vežimėliu arba žemo ūgio žmonės galėtų juos lengvai pasiekti. 
              • Pastatų išorinės ir vidinės durys turėtų būti be slenksčių, pakankamai plačios (ne mažiau nei 85 cm) ir atsidaryti automatiškai, į šonus (ne sukamosios ir ne švaistinės).
              • Patalpose turėtų būti įrengti liftai ir (ar) keltuvai šalia laiptų, liftų durys vėlgi – pakankamai plačios.
              • Patalpose įrengti higienos kambariai turėtų būti prieinami ir pritaikyti žmonėms su negalia. 
              • Patalpose turėtų būti ženklai, aiškiai žymintys objektus (higienos kambarius, laiptus, išėjimą, kt.), taip pat ir ženklai, žymėjimai Brailio raštu.[2]
              • Biuro baldai patalpose turėtų būti išdėstyti taip, kad žmogui, judančiam vežimėliu, netrukdytų laisvai judėti, apsisukti ir pan.

Kada asmens sveikatos būklė gali būti prilyginta negaliai?

Sveikatos būklė gali prilygti negaliai tais atvejais, kai:

  1. ji nulemia ilgalaikį sutrikimą,
  2. sutrikimas turi poveikį asmens kasdieniam funkcionavimui.

Pavyzdžiui, žmogui gali išsivystyti nerimo sutrikimas, trukdantis atlikti kasdienes funkcijas, ypač be tam reikalingų tinkamų sąlygų sudarymo ar tam tikros individualios pagalbos gavimo.

Oficialų asmens negalios ir darbingumo lygį Lietuvoje nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Naudingų pavyzdžių, kaip pritaikyti darbo sąlygas žmonėms su negalia, rasite 2020 m. Europos Komisijos išleistame leidinyje "Kaip praktiškai įgyvendinti sąlygų pritaikymą: gerųjų praktikų gidas".

Daugiau informacijos rasite Tinkamas sąlygų pritaikymas žmonėms su negalia.