Psichologinis smurtas
Darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems tokį elgesį darbe, suteikti (Darbo kodekso 30 str.).
Psichologinis smurtas – tai pasikartojantis ne fiziškai žalojantis elgesys, besiremiantis galios santykiu, kurį žmogus naudoja tame santykyje silpnesnio asmens atžvilgiu, dėl kurio pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą. Tikslas – kontroliuoti kitą žmogų jį žeminant, menkinant, izoliuojant, nutildant ir taikant kitas panašias strategijas.
Psichologinio smurto pavyzdžiai:
- žeminantys komentarai darbuotojo atžvilgiu, darbuotojo sumenkinimas, paniekos jam reiškimas, pavyzdžiui, kritika darbuotojui dėl atliktų užduočių jį žeminant, siekiant įžeisti;
- pasikartojantys įžeidūs „juokeliai“, kuriais tyčiojamasi iš darbuotojo asmens savybių;
- darbuotojo bauginimas, menkinimas, neprotingi, neadekvatūs reikalavimai darbuotojo atžvilgiu, peržengiantys protingos vadybos reikalavimus;
- spaudimas darbuotojui elgtis netinkamai, pavyzdžiui, pažeisti įstatymus;
- darbuotojo tyčinis ignoravimas, izoliavimas, atribojimas nuo kolektyvo ir bendrų veiklų, nesidalinimas informacija;
- vadovai gali neadekvačiai apkrauti darbo užduotimis, užsiimti mikrovadyba, manipuliuoti atlyginimu, kelti nerealistiškus reikalavimus.
Smurtinis elgesys įsigali tose organizacijose, kuriose egzistuoja prasti konfliktų valdymo įgūdžiai, vadovaujamasi nepotizmu, kur gausu vadybos problemų. Smurto apraiškas lemia kultūrinės nuostatos, nes smurtas ir agresija yra išmoktas elgesys. Smurtinis elgesys gali būti toleruojamas, nes vadovybė ignoruoja, neteisingai supranta arba net kursto smurtinį elgesį sąmoningai. Smurtą patiriantys darbuotojai jaučiasi išsekę ir nesugeba apsiginti. Išoriniai teisiniai mechanizmai labai riboti, todėl, jei pačioje organizacijoje nėra sukurti mechanizmai pranešti apie patiriamą smurtą, stabdyti tokį elgesį bei atstatyti teisingumą, apsiginti galimybės labai mažos.
Kaip įveikti psichologinį smurtą darbovietėje?
Kuriant psichikos sveikatai palankią darbovietę, svarbu imtis ne vienkartinių, o strategiškų tęstinių veiksmų bei sukurti psichikos sveikatos stiprinimo organizacijoje planą, kuriame būtų numatyti konkretūs veiksmai ir standartai. Imkitės koordinuotų veiksmų, kurie apimtų kovai su smurtu skirtos politikos parengimą, konfliktų valdymą ir mokymą vadovauti, darbo aplinkos pertvarkymą bei paramą priekabiavimą ir smurtą patyrusiems asmenims (pavyzdžiui, konsultacijos ir kompensacijos). Svarbus žingsnis kovojant su psichologiniu smurtu, priekabiavimu ir (arba) mobingu gali būti žengtas, jei vadovybė aiškiai parodo, kad žvelgia į šią problemą rimtai, o kolegas, pavaldinius ar netgi vadovus menkinantis ir žeminantis elgesys yra netoleruojamas.
Siekdami sėkmingai įveikti smurtą darbo aplinkoje:
- įsipareigokite puoselėti nesmurtinę darbo aplinką;
- apibrėžkite, koks elgesys yra nepriimtinas ir kodėl;
- apibrėžkite smurtinio elgesio padarinius ir sankcijas už juos;
- įsipareigokite priimti skundus ir eliminuoti keršijimo galimybes;
- numatykite aiškią skundų pateikimo tvarką ir ją paaiškinkite visiems darbuotojams;
- nurodykite, kur ir kaip smurtą patyręs žmogus galėtų gauti pagalbos;
- užtikrinkite konfidencialumą;
- parenkite ir įgyvendinkite psichikos sveikatos darbe stiprinimo planą, supažindinkite su juo visus darbuotojus.
Psichologinio smurto, priekabiavimo ir kito nepageidaujamo elgesio tikimybę sumažinti padeda: pagarbios ir etiškos darbo kultūros puoselėjimas, vadovų asmeninis pavyzdys, greitas ir veiksmingas reagavimas į galimus nepageidaujamo elgesio atvejus.
Daugiau informacijos apie tai, kaip sumažinti diskriminacijos ir priekabiavimo atvejų tikimybę organizacijoje, rasite skyriuje „Lygių galimybių politika“.
Daugiau informacijos apie psichologinį smurtą rasite leidinyje „Psichikos sveikata darbe“.