Mobingo prevencija

Mobingas darbe yra ilgalaikis psichologinis teroras, kai grupė darbuotojų izoliuoja vieną asmenį nuo darbo aplinkai būdingų socialinių procesų, neleidžia jam tinkamai atlikti savo funkcijų, naudoja psichologinį smurtą, priekabiauja. Pirmiausia šis reiškinys pastebėtas tarp gyvūnų, todėl ir egzistuoja tokie pasakymai kaip „juoda avis“ ar „balta varna“, o žmonių pasaulyje yra neišvengiamas visur, kur reikalingas kasdienis dalyvavimas kolektyvinėje veikloje.

Mobingas darbo vietoje

Nuo mobingo dažniausiai kenčia aukštesnę kompetenciją turintys darbuotojai, kurių talentas ir nuoširdus darbas kelia pavojų nemotyvuotiems kolektyvo nariams.

Priekabiautojas dažniausiai yra vienas, tačiau aktyviai įsitraukę šalininkai padaro situaciją nepakenčiamą ir sukuria aukai visapusiškai priešišką aplinką. Mobingas darbe, kaip ir priekabiavimas, gali būti horizontalusis arba vertikalusis. Horizontalusis mobingas pasireiškia, kai juo užsiima tą patį arba lygios vertės darbą atliekantys kolegos, o vertikalusis gali būti dvejopas:

vadovas, siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, menkina žemesnio rango darbuotojo orumą tokiu būdu bandydamas savo pusėn palenkti kitus jam atskaitingus asmenis;
darbuotojai gali nusitaikyti į savo vadovą ir atsisakyti atlikti užduotis, skleisti gandus, rodyti nepagarbą.

Tai, kas prasideda nuo nepastebimų apkalbų, vėliau gali peraugti į naujo lygio patyčias – aukos pasiekimai nuolatos sumenkinami, o klaidos tik dar labiau išryškinamos, asmuo ignoruojamas, nėra kviečiamas į pasitarimus, šventes ar komandos pietus, jo nuomonė atmetama ir aštriai kritikuojama, darbo vietoje jį lydi pašaipūs žvilgsniai bei komentarai, užduotys paskiriamos iš anksto žinant, kad darbuotojas negalės jų įvykdyti.

Psichologinis spaudimas kartais gali būti lydimas ir fizinio smurto. Šių veiksmų visuma žeidžia diskriminuojamo darbuotojo orumą, priverčia abejoti savo gebėjimais, sukelia įtampą ir užkerta kelią sklandžiam pareigų vykdymui, todėl gali sugriauti karjerą. Nustojama mėgautis darbu, gali išsivystyti panikos, miego ar mitybos sutrikimai, depresija, tokie psichosomatiniai sveikatos sutrikimai kaip skrandžio, galvos skausmai. Tokia savijauta neigiamai atsiliepia ir asmeniniam darbuotojų gyvenimui.

Mobingo žala organizacijoms

Mobingą naudojančių žmonių tikslas yra palaužti nepatikusį kolegą, galimai priversti jį išeiti iš darbo. Darbuotojai taikiniais tampa ne tik dėl savo kompetencijos, potencialo ir kūrybiškumo – dažnai tam įtakos turi lytis, rasė, tautybė, socialinė padėtis ir kiti Lygių galimybių statymo bei Darbo kodekso saugomi pagrindai. Vadinasi, mobingas prisideda prie įvairovės mažinimo darbovietėje.

Dėl mobingo organizacijos gali prarasti talentingus žmones, galėjusius pasiūlyti daugiau idėjų, skirtingų požiūrio taškų, problemų sprendimo būdų. Mažėjant kolektyvo įvairovei, organizacija gali prarasti galimybę suprasti bei pasiekti platesnę rinkos dalį.

Ką galite padaryti, jei esate vadovas ar darbdavys?

Patvirtinkite ir paskelbkite lygių galimybių politiką. Darbdavys turi sukurti aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų orumą žeidžiančių veiksmų. Formalus taisyklių bei vertybių apipavidalinimas parodo rimtą organizacijos nusistatymą prieš diskriminaciją darbo aplinkoje. Kadangi lygių galimybių politika galioja ne tik darbuotojams, ją vykdydami vadovai savo ruožtu rodo teigiamą pavyzdį.
Aktyviai įsitraukite į kolektyvo veiklą. Vien į rezultatus sutelktas komandos valdymas nebėra pats efektyviausias, todėl atkreipkite dėmesį į darbuotojų savijautą, stebėkite, ar susirinkimų metu arba kitomis aplinkybėmis neišryškėja mobingo požymių (žeminančių komentarų, ignoravimo ar panašiai).
Organizuokite mokymus darbuotojams. Reguliarūs lygybės mokymai ir seminarai padeda suprasti toksiškos darbo aplinkos keliamas rizikas, priekabiautojų elgesio motyvus, galimus skirtingus sprendimo būdus įvairioms situacijoms. Komandinio darbo mokymai leidžia lengviau komunikuoti tarpusavyje, suprasti komandos svarbą sprendžiant kilusius konfliktus ir priimti verslui naudingiausius sprendimus.
Paskirkite atsakingą asmenį. Už lygių galimybių įgyvendinimą atsakingas nešališkas bei apmokytas žmogus ar jų grupė greičiau reaguotų į darbuotojų pateiktus skundus ir siektų užtikrinti visiems saugią darbo aplinką.

Ką galite padaryti, jei patiriate psichologinį smurtą darbe?

Įvertinti situaciją. Fiksuokite, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis su jumis netinkamai elgėsi. Tai gali padėti teikiant skundą ir bandant įrodyti mobingo atvejį.
Vesti dienoraštį. Patiriant psichologinį smurtą darbe svarbu jį tinkamai identifikuoti ir suprasti, jog tai nevyksta dėl jūsų prasto darbo, nepakankamų pastangų ar kitų neobjektyvių priežasčių, kurias jums bando įteigti kolegos.
Elkitės profesionaliai. Vienas iš būdų sustabdyti priekabiautojus savo jėgomis yra, išlaikant profesionalų toną, pasakyti, kad toks jų elgesys ar komentaras buvo nepriimtinas.
Kreipkitės pagalbos. Mobingas, priešingai nei vieno žmogaus vykdomi išpuoliai, yra sudėtingesnis, didelę kolektyvo dalį apimantis procesas, todėl jį suvaldyti daug sunkiau. Jei spaudimą patiriate iš to paties rango kolegų, galite kreiptis į komandos vadovą ar kitą aukštesnę poziciją įmonėje užimantį asmenį. Jei ir vadovas yra vienas iš jus engiančių žmonių, pagalvokite, kam atsiskaityti turi jis.
Kreipkitės į padėti galinčias institucijas.Mobingas nėra vienas iš tų dalykų, kuriuos galima iškęsti, nes vieną dieną vis tiek baigsis. Jei nesulaukiate pagalbos iš savo darbovietės, nepamirškite, jog savo teises galite ginti teisme, kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir Darbo ginčų komisiją.

Daugiau informacijos apie mobingą rasite leidinyje „Psichikos sveikata darbe“.