Seksualinis priekabiavimas

 

Seksualinis priekabiavimas yra nepageidaujamas užgaulus seksualinio pobūdžio elgesys, nukreiptas į konkretų asmenį. Tokio elgesio tikslas arba jo poveikis – pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti žodžiu, raštu arba fiziniais veiksmais.

Ar elgesys yra nepageidaujamas, priklauso nuo subjektyvaus besiskundžiančio asmens vertinimo. 

Kaip darbo aplinkoje pasireiškia seksualinis priekabiavimas?

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo, kuris įstatyme apibrėžiamas kaip „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.“

Tai gali būti kūno aptarinėjimas, siuntinėjami seksualinio pobūdžio paveikslėliai, juokeliai, žinutės ar laiškai, gašlūs žvilgsniai, garsų su aliuzija į lytinį aktą skleidimas, nepadorūs gestai, švilpimas, tariamai netyčiniai arba visai neslepiami prisilietimai prie įvairių kūno dalių, pavyzdžiui, kojų, sėdmenų, krūtinės, liemens.

Pavyzdžių sąrašas nėra galutinis, nes situacijos vertinimas priklauso nuo kiekvieno asmens individualiai. Pagrindinis aspektas, leidžiantis atskirti priekabiavimą nuo flirto, yra jo nepageidaujamumas jį patiriančiam asmeniui. Vienam žmogui tie patys veiksmai gali kelti nerimą, o kitam – atrodyti nereikšmingi, todėl šių žmonių seksualinio priekabiavimo samprata taip pat skirsis. 

Seksualinio turinio žinutės, laiškai, komentarai ar juokeliai, priverstinis fizinis kontaktas bei kiti panašaus pobūdžio nusižengimai kelia nerimą, stresą, neleidžia efektyviai dirbti. Auka dažnai jaučiasi pažeminta ir bijo likti viena su priekabiavusiu asmeniu. Svarbu paminėti, jog užtenka ir vieno karto, kad situacija būtų sprendžiama kaip seksualinio priekabiavimo atvejis.

Išskiriami du seksualinio priekabiavimo darbo vietoje tipai:

  1. „tu man, aš tau“ (quid pro quo),
  2. priešiška aplinka.

Pirmuoju atveju priekabiautojas yra aukštesnes pareigas užimantis asmuo, dažniausiai – vyras. Jis naudojasi savo galios pozicija, kad priverstų jam pavaldų darbuotoją atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus. Už nepaklusimą grasinama blogomis darbo sąlygomis ar atleidimu iš darbo. Gali būti ir priešinga situacija, kuomet, pavyzdžiui, už vykimą atostogauti dviese arba lytinius santykius siūlomos privilegijos, priedas prie atlyginimo, paaukštinimas ir pan. 

Antrasis seksualinio priekabiavimo darbe tipas - priešiška aplinka - yra kolegų, stovinčių ant to paties karjeros laiptelio, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. 

Seksualinis priekabiavimas prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Toks asmuo gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu arba areštu. (Baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalis) 

Ką gali padaryti darbdavys?

Priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencija apima platų priemonių spektrą – nuo įtvirtintų organizacijos vidiniuose dokumentuose iki žodinio etiškų elgesio normų skatinimo. Visos žemiau pateikiamos priemonės yra susijusios ir papildo viena kitą, todėl veiksmingiausios, kai naudojamos kartu.

      • Lygių galimybių politikos įdiegimas. Lygių galimybių politikos dokumente reikėtų aiškiai apibrėžti, kokie veiksmai organizacijoje laikomi priekabiavimu ir seksualiniu priekabiavimu, nustatyti skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūras, aprašyti, kokios pasekmės už kokį elgesį laukia priekabiautojų. Lygių galimybių politikos įvedimas nereiškia, jog priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas darbovietėje iškart išnyks, tačiau viešas taisyklių nustatymas parodys, jog toks elgesys nėra toleruojamas ir turi konkrečias pasekmes.
      • Mokymai darbuotojams. Darbuotojų supažindinimas su priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo fenomenu seminarų ar e.mokymų metu galėtų sumažinti šio elgesio pasireiškimo tikimybę. Mokymų metu darbuotojai ne tik išmoktų, kaip atpažinti priekabiavimą, bet ir gautų žinių, kaip reikėtų elgtis tokį elgesį patyrus ar matant (žinant) kitą nuo to kenčiantį kolegą. 
      • Saugios darbo kultūros ir aplinkos skatinimas. Svarbu nuolatos skatinti darbuotojus nesudaryti priekabiavimui palankios darbo aplinkos ir pastebėjus šio elgesio apraiškas informuoti organizacijos vadovą ir (arba) atsakingus asmenis. Gavus informaciją, būtina veikti ir užkardyti tokį elgesį bei imtis priekabiavimo prevencijos priemonių, pavyzdžiui, organizuoti pakartotinius mokymus, supervizijos sesijas su darbuotojais, priminti apie galiojančias organizacijos taisykles ir pan. 
      • Tikėjimas nukentėjusiu asmeniu. Pasitikėjimas nukentėjusiu darbuotoju ir reikiamos pagalbos suteikimas (vietos pakeitimas, papildomų laisvų dienų ar galimybės tam tikrą laikotarpį dirbti iš namų suteikimas) leidžia jai ar jam jaustis saugiau, nes nereikalauja dirbti stresą keliančioje aplinkoje. 
      • Aiški skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūra. Darbuotojai turi jaustis saugūs pateikti skundą dėl priekabiavimo ir (arba) seksualinio priekabiavimo, todėl aiški ir visiems žinoma tvarka padidintų tikimybę tai padaryti. Patartina pa(si)tvirtinti atskiras priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos taisykles, kuriose aiškiai numatytumėte, kaip organizacijoje reaguojama į priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, kokiu būdu galima apie tai pranešti, kokie organizacijos veiksmai gavus pranešimą bus atliekami, kaip tiriami priekabiavimo atvejai bei kaip užtikrinama šių taisyklių įgyvendinimo priežiūra. Rekomenduotina sudaryti galimybę skundą pateikti anonimiškai – pasitikėjimo linija, specialiai sukurtu el. paštu ar kitomis saugiomis priemonėmis.
      • Atsakingo (-ų) asmens (-ų) paskyrimas. Už lygių galimybių įgyvendinimą atsakingas nešališkas bei apmokytas darbuotojas ar jų grupė greičiau reaguotų į darbuotojų pateiktus skundus ir padėtų užtikrinti visiems saugią darbo aplinką.

Kaip elgtis priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą darbe patiriantiems darbuotojams?

Patyrus priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą, dažnai būna sunku žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos. Visuomenėje vyraujantis aukos kaltinimas dažnai verčia nukentėjusį asmenį, ypač seksualinio priekabiavimo atvejais, jaustis pažeidžiamu - jaučiamas kaltės, gėdos jausmas, pažeminimas. Todėl organizacijoje skatinama darbo kultūra, kurioje priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas yra nepriimtinas, padėtų šiuos neigiamus jausmus sumažinti bei skatintų priekabiavimą patyrusius darbuotojus kuo anksčiau ieškoti būdų situacijai spręsti. Darbuotojai, kurie galimai patiria priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą, turėtų atlikti šiuos veiksmus: 

        • Įvertinti situaciją. Visų pirma, būtina įvertinti situaciją ir suprasti, kas iš tiesų vyksta. Patiriamo priekabiavimo arba seksualinio priekabiavimo neigimas ir pateisinimų ieškojimas neužkerta kelio situacijos pasikartojimui. Teisingai įvardyti nepageidaujami kolegų veiksmai yra pirmas žingsnis jiems nutraukti.
        • Vesti dienoraštį. Dienoraštis, kuriame būtų detaliai aprašytos seksualinio priekabiavimo aplinkybės, laikas ir priekabiavimo sukelti jausmai, galėtų padėti įrodyti, jog priekabiavimas iš tiesų vyko.
        • Išsaugoti įrodymus. Visus gautus laiškus, žinutes, raštelius, taip pat ir pokalbių garso įrašus visada patariama išsaugoti ir laikyti kitiems neprieinamoje vietoje, laikmenoje.
        • Kreiptis pagalbos. Patiriant priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą iš to paties lygio kolegų, galima kreiptis pagalbos į komandos vadovą arba lygioms galimybėms užtikrinti paskirtą asmenį, jei organizacijoje yra numatytos tokios pareigos, ir informuoti apie situaciją žodžiu arba pateikti formalų skundą. Jei priekabiaujantis žmogus užima vadovo pareigas, vertėtų pagalvoti, kam atsiskaityti turi jis, ir ieškoti aukštesnes pozicijas užimančių asmenų paramos.
        • Kreiptis į padėti galinčias institucijas. Nesulaukus pagalbos iš darbovietės, galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Darbo ginčų komisiją ir teismą.

Kaip turėtų būti nagrinėjami skundai?

Skundus dėl priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo organizacijos vadovas arba kitas atsakingas asmuo gali nagrinėti neformaliu būdu, atskirai apklausdamas abi puses ir pritaikydamas tinkamą problemos sprendimo būdą. Formalus skundo nagrinėjimas užtikrina didesnį nešališkumą ir objektyvumą, todėl rekomenduotina turėti aiškią, vadovo patvirtintą skundų nagrinėjimo procedūrą.

Tyrimo procedūra turėtų būti atliekama kuo greičiau, peržiūrint pareiškėjo pateiktus įrodymus (žinutes, laiškus, raštelius, garso ar vaizdo įrašus, nukentėjusiojo pildytus dienoraščius), siekiant išsiaiškinti kuo daugiau įvykio detalių, išklausant liudytojų, leidžiant apskųstam asmeniui pasiaiškinti ir laikant jį nekaltu tol, kol kaltumas nėra įrodytas. Skundo nagrinėjimo metu turi būti užtikrintas aplinkybių konfidencialumas.

Nustačius, jog priekabiavimas arba seksualinis priekabiavimas įvyko, gali būti taikomos šios Darbo kodekse numatytos priemonės:

      • įspėjimas atleisti iš darbo už dar vieną sunkų nusižengimą,
      • neapmokamas laikinas nušalinimas nuo pareigų,
      • atleidimas.

Jei skundas neteikiamas ir prašoma tik sudrausminti nusižengusį kolegą, nukentėjęs asmuo gali paprašyti neatskleisti jo tapatybės priekabiavimu kaltinamam darbuotojui.

Metodines rekomendacijas dėl seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties bei nurodymo diskriminuoti prevencijos galite rasti ČIA.