Religija, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros
Kai su žmogumi elgiamasi mažiau palankiai dėl jo išpažįstamos religijos, tikėjimo, turimų etinių, politinių ar kitokių įsitikinimų, pažiūrų. Paprastai draudžiamu diskriminacijos pagrindu laikomi tokie įsitikinimai ar pažiūros, kurios sudaro neatsiejamą asmens tapatybės dalį.
Pavyzdžiui:
- Asmuo nepriimamas į darbą, nes darbo pokalbio metu nurodė, jog darbe norėtų dėvėti kipą (žydų vyrų galvos apdangalą). Darbdavys su šiuo prašymu nesutiko, tačiau jokių svarių ir objektyvių priežasčių dėl savo sprendimo nepateikė.
- Klientas kreipėsi į vadybininką, teigdamas, jog nenori būti aptarnautas iš pažiūros islamo tikėjimą išpažįstančios darbuotojos ir paprašė būti aptarnautas kito darbuotojo. Vadybininkas atsiprašė kliento ir pakvietė kitą darbuotoją, kad aptarnautų šį klientą.
- Komunikacijos agentūros darbuotojas paprašė būti perkeliamas dirbti su kitu klientu, kadangi jam paskirto kliento veikla – prekyba tabako gaminiais – nedera su jo įsitikinimais. Darbuotojas nurodė, kad yra aktyvus sveiko gyvenimo būdo propaguotojas ir kelių su sveika gyvensena susijusių asociacijų narys. Kita įmonės darbuotoja, sužinojusi apie šią situaciją, pasisiūlė apsikeisti klientais. Darbdavys darbuotojo prašymo netenkino, o šiam pakartotinai iškėlus klausimą ir nurodžius, jog dėl įsitikinimų negalės dirbti su šiuo klientu, atleido jį iš darbo.
Nevienodas elgesys dėl religijos ar įsitikinimų nebus laikomas diskriminacija tuo atveju, jeigu darbdavys turi neutralią visų religinių ir kitokių įsitikinimų atžvilgiu darbo vietos politiką, kuri nėra nepagrįstai ir neproporcingai ribojanti, pavyzdžiui, organizacijos teikiamų paslaugų ir klientų segmento specifinis pobūdis reikalauja įsitikinimų ir pažiūrų neutralumo kaip būtinos sąlygos konkrečiam darbui tinkamai atlikti. Išimtis iš reikalavimo nediskriminuoti dėl religijos ir tikėjimo taip pat taikoma profesinei veiklai religinėse organizacijose.