Darbo santykius reguliuojantys įstatymai Lietuvoje draudžia asmenis diskriminuoti dėl šių jų turimų asmens tapatybės bruožų:
- lyties;
- rasės;
- tautybės;
- kalbos;
- kilmės;
- socialinės padėties;
- amžiaus;
- lytinės orientacijos;
- negalios;
- etninės priklausomybės;
- narystės politinėje partijoje arba asociacijoje;
- religijos;
- tikėjimo;
- įsitikinimų ar pažiūrų;
- ketinimo turėti vaiką (vaikų).
Darbo kodeksas taip pat neleidžia diskriminuoti dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis bei kitais įstatymų nustatytais pagrindais.