Darbo sąlygos

Darbdavys kiekvienam darbuotojui privalo: 

  • sudaryti vienodas darbo sąlygas darbo funkcijoms atlikti,
  • suteikti vienodas galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti ir įgyti praktinės darbo patirties,
  • teikti vienodas lengvatas.

Visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę ar kitą tapatybės bruožą, privalo būti sudaryta sveika ir saugi darbo aplinka.

Nediskriminuojančios darbo aplinkos kūrimo priemonės 

    • Darželio ar vaikų priežiūros kambario įrengimas. Dieninei vaikų priežiūrai skirta vieta darbovietėje ar arti jos leistų darbuotojams lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
    • Bendro aprangos kodo nustatymas. Jeigu darbui reikalinga darbinė apranga, ji turėtų būti neutrali ir vienoda visiems darbuotojams. Nustatant darbo aprangos reikalavimus, privalu atsižvelgti į darbuotojų atliekamas funkcijas, skirtingus jų vaidmenis organizacijoje. Galima nustatyti bendrus reikalavimus visiems darbuotojams, pavyzdžiui, tvarkinga dalykinė apranga, ir specifinius reikalavimus tam tikroms pozicijoms, pavyzdžiui, formalus, tamsių spalvų, dviejų dalių dalykinis kostiumas.
    • Erdvių segregacijos pagal lytį mažinimas. Siekiant sukurti visiems draugišką aplinką ir išvengti diskriminacijos lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos pagrindu, rekomenduojama darbovietėse įrengti atskirus, privatumą užtikrinančius tualetus, dušus ir (ar) persirengimo kambarius, neskirstant jų pagal lytį
    • Darbo priemonių suteikimas. Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikiamos visos darbui atlikti reikalingos priemonės bei turtas. Jei darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, jam turėtų būti suteiktos visos reikiamos priemonės ir padengtos papildomos išlaidos.
    • Lygių sąlygų moterims ir vyrams sudarymas. Dažnai darbo aplinkoje darbuotojams tenka atlikti darbus, nesusijusius su oficialiomis pareigomis ir numatytomis funkcijomis, tačiau neatsiejamus nuo kasdienio biuro funkcionavimo. Pavyzdžiui, kavos ruošimas svečiams, indų plovimas, darbo erdvių susitikimams parengimas ir sutvarkymas, kėdžių ir kitų baldų nešiojimas, stumdymas ir pan. Nuo buitinių darbų stereotipizavimo ir priskyrimo tam tikrai lyčiai nukenčia tiek moterys, kurioms dažniausiai tenka maisto serviravimo darbai, tiek vyrai, nuolat turintys pernešti sunkius daiktus. Todėl darbdaviai bei vadovai turėtų skatinti darbuotojų sąmoningumą šiuo klausimu. Kad pašaliniai darbai neužgožtų darbinių įsipareigojimų, galima sudaryti tvarkaraščius, nustatyti tokių darbų atlikimo rotaciją, sudaryti ir laikytis žodinių susitarimų.
    • Ramybės kambarių įrengimas. Atskiros maldai bei meditacijai pritaikytos patalpos sudarytų sąlygas nevaržomai užsiimti religine bei dvasine praktika ir parodytų, jog visi darbuotojai yra laukiami, gerbiami, o jų interesais rūpinamasi. 

Ko reikėtų vengti?

  • Negalima nustatyti skirtingų, su darbo funkcijomis tiesiogiai nesusijusių, reikalavimų darbuotojų aprangai vien dėl jų lyties, amžiaus ar kito tapatybės bruožo. Pavyzdžiui, jei iš vyrų reikalaujama tvarkingos dalykinės aprangos, tačiau moterims papildomai nurodoma avėti aukštakulnius ir vilkėti tam tikras kūno dalis apnuoginančius drabužius, tai nėra niekaip susiję su pareigų vykdymu, oficialia darbo aplinka, darbuotojų sveikata ar saugumu. Tokie reikalavimai būtų diskriminacinio pobūdžio.
  • Kaip ir darbo užmokesčio nustatymo atveju, neproporcingas darbo įrankių paskirstymas remiantis favoritizmu arba tuo, kad vieni darbuotojai prašė mažiau nei kiti, pažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatas.