Valstybės ir savivaldybių institucijų veikloje

Valstybės ir savivaldybių institucijų veikloje

 

Valstybės ir savivaldybių institucijos privalo visus asmenis traktuoti lygiai ir jų nediskriminuoti. Ši pareiga joms numatyta KonstitucijojeLygių galimybių įstatyme bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.

Institucijos privalo:

    • užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės, ir asmenys nebūtų diskriminuojami draudžiamais pagrindais;
    • įgyvendinti programas, kuriomis užtikrinamos lygios galimybės;
    • remti nevalstybinių organizacijų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias galimybes.

Kaip gali pasireikšti diskriminacija institucijų veikloje?

Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems negalią, nesudaromos sąlygos balsuoti rinkimuose – didelė dalis rinkimų apylinkių pastatų jiems fiziškai neprieinami, balsavimo biuleteniai nepritaikyti turintiems regos sutrikimų. Tad nors žmonės, turintys negalią, turi tokią pačią teisę balsuoti rinkimuose, praktiškai jiems šią teisę įgyvendinti sudėtinga dėl daugybės kliūčių.

Ar galimos išimtys iš diskriminacijos?

Tam tikrais atvejais įstatymai gali pagrįstai numatyti skirtingą asmenų traktavimą įstatymų saugomos savybės pagrindu. Pavyzdžiui, vyrų ir moterų senatvės pensijos amžius Lietuvoje skiriasi – moterims jis yra 62 metai 4 mėn., vyrams – 63 metai 8 mėn. Bet kokiu atveju, skirtingas asmenų traktavimas turi būti objektyviai pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui.