Darbo sąlygų pritaikymas negalią turintiems darbuotojams

Darbo sąlygų pritaikymas negalią turintiems darbuotojams

Darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, kad negalią turintiems asmenims būtų sudarytos sąlygos:

    • gauti darbą;
    • dirbti;
    • siekti karjeros;
    • mokytis. 

Prireikus, darbdavys privalo tinkamai pritaikyti patalpas, kad judėjimo negalią turintys darbuotojai jose galėtų savarankiškai judėti.

Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

Prie negalią turinčių priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. Žmonės, turintys negalią dažnai susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurios jiems gali trukdyti visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime kartu su kitais žmonėmis.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos.

Tinkamas sąlygų pritaikymas yra būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas:

    • dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir;
    • kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti negalią turintiems asmenims galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves.

Darbo santykių atveju tai yra toks sąlygų pritaikymas, kuris leistų negalią turintiems žmonėms:

    • turėti vienodas galimybes įsidarbinti;
    • atlikti darbo funkcijas;
    • turėti vienodas paaukštinimo pareigose galimybes;
    • turėti vienodas mokymosi galimybes.

Pavyzdžiui, įsidarbinimo atveju sąlygų pritaikymas gali apimti:

    • vengimą darbo skelbime nurodyti perteklinius, darbo funkcijoms atlikti nebūtinus reikalavimus, galinčius sukurti papildomų kliūčių asmenims, turintiems negalią, įsidarbinti;
    • informacijos apie siūlomą darbą išplatinimas per negalią turinčius žmones vienijančias organizacijas;
    • darbo pokalbio sąlygų pritaikymas, pavyzdžiui, jo suderinimas fiziškai prieinamoje patalpoje.

Tinkamas sąlygų pritaikymas nereikalauja, kad būtų įdarbinamas asmuo, kuris neturi reikiamos kompetencijos ar gebėjimų atlikti darbą.

Tinkamas sąlygų pritaikymas reiškia, kad darbuotojas turi reikalingą išsilavinimą, įgūdžius ir kompetenciją atlikti esmines darbo funkcijas, ir galėtų jas atlikti su pritaikymu arba be pritaikymo.

Pavyzdžiui, fizinę negalią turintis darbuotojas gali atlikti visas su darbu susijusias funkcijas, tačiau jam reikia daugiau laiko, kad atvyktų į darbą. Tokiu atveju sąlygų pritaikymas būtų darbo režimas, leidžiantis jam atvykti į darbą vėliau.

Tinkamo sąlygų pritaikymo reikalavimas galioja tik asmenų, turinčių negalią, atžvilgiu.

Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas.

Ar darbdavio našta pritaikant sąlygas negalią turinčiam darbuotojui yra proporcinga, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį.

Vertinant naštos proporcingumą, atsižvelgiama į:

  1. finansinius ir kitus kaštus, kurių prireiktų, pavyzdžiui, kitų darbuotojų darbo laikas;
  2. organizacijos dydį ir finansinius resursus;
  3. galimybę gauti finansinę ar kitą paramą iš valstybės tokiam pritaikymui.

Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai

Fiziniai ir techniniai sprendimai. Fizinis patalpų pritaikymas, biuro baldų parinkimas pagal darbuotojo poreikius, įvairių techninių priemonių darbuotojams parūpinimas, pavyzdžiui, teksto skaitymo programa darbuotojui, turinčiam regos sutrikimų, speciali klaviatūra.

Organizaciniai sprendimai. Lankstus darbo laiko režimas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu, smulkių, mažiau esminių darbo funkcijų paskirstymas kitiems darbuotojams.

Asmeninė pagalba. Išsamesni apmokymai prieš pradedant darbą, mentorystė, detalus instruktavimas.

Kvalifikacijos kėlimo priemonės. Papildomos galimybės kelti kvalifikaciją, specializuoti mokymai.

Sąmoningumo kėlimas. Kitų darbuotojų sąmoningumo kėlimas ir jautrinimas, darbuotojų paskatinimas prisidėti padedant darbuotojui, turinčiam negalią, įsilieti į organizaciją, ir pan.

Jeigu darbuotojas dėl turimos negalios nebegali atlikti darbo, darbdavys privalo apsvarstyti galimybę pritaikyti sąlygas darbuotojui, ir tik nesant tokios galimybės, darbuotojas gali būti atleidžiamas, vadovaujantis atleidimą reguliuojančiomis darbo teisės normomis.

Patalpų pritaikymas negalią turintiems žmonėms

Patalpų pritaikymas reiškia, kad žmonėms, turintiems negalią, sudaromos sąlygos pasiekti patalpas, į jas patekti ir jose savarankiškai judėti.

Patalpų ir kitos fizinės aplinkos pritaikymo pavyzdžiai:[1]

    • prie biuro pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje arčiausiai įėjimo numatyta vieta žmonėms, turintiems negalią;
    • į pastatą galima patekti tinkamai pritaikytomis rampomis;
    • durų skambučiai ir telefonspynės įrengtos žemai, kad rateliais judantis žmogus galėtų lengvai pasiekti;
    • pastato išorinės ir vidinės durys yra pakankamai plačios (virš 85 cm) ir atsidaro automatiškai, į šonus (ne sukamos ir ne švaistinės);
    • patalpose yra liftai ir keltuvai šalia laiptų;
    • liftų mygtukai yra įrengti žemai, kad būtų pasiekiami rateliais judančiam žmogui;
    • patalpose įrengti tualetai žmonėms su negalia;
    • patalpose yra ženklai, žymintys objektus (tualetą, laiptus, išėjimo rodykles)[2];
    • biuro baldai patalpose išdėstyti taip, kad žmogui judančiam rateliais netrukdytų laisvai judėti.

Patalpas pritaikyti privaloma, jeigu taip nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Nuomojantis arba projektuojant pastatą biurui, patartina atsižvelgti į tai, ar pastatas (jo projektas) atitinka universalaus dizaino principus bei kitus pritaikymo žmonėms, turintiems negalią, reikalavimus, nustatytus Statybos bei kituose įstatymuose.

Ar asmens sveikatos būklė gali būti prilyginta negaliai?

Sveikatos būklė gali prilygti negaliai tais atvejais, kai: a) ji nulemia ilgalaikį sutrikimą; b) sutrikimas turi poveikį asmens kasdieniam funkcionavimui. Pavyzdžiui, dėl ilgalaikės depresijos žmogui gali išsivystyti nerimo sutrikimas, trukdantis atlikti kasdienes funkcijas.

Oficialų asmens neįgalumo ir darbingumo lygį Lietuvoje nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.