Darbo aplinka

Darbo aplinka

Darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti vienodas darbo sąlygas. Visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę ar kitą įstatymų saugomą tapatybės bruožą, privalo būti sudaryta sveika ir saugi darbo aplinka.

Nediskriminuojančios darbo aplinkos kūrimo priemonės

    • Darželio ar vaikų priežiūros kambario įrengimas. Dieninei vaikų priežiūrai skirta vieta darbovietėje ar arti jos leistų darbuotojams lengviau derinti darbą bei asmeninį gyvenimą.
    • Bendro aprangos kodo nustatymas. Jeigu darbui reikalinga darbinė apranga, ji turėtų būti neutrali ir vienoda visiems darbuotojams. Nustatant darbo aprangos reikalavimus, privalu atsižvelgti į darbuotojų atliekamas funkcijas, skirtingus jų vaidmenis organizacijoje. Galima nustatyti bendrus reikalavimus visiems darbuotojams, pavyzdžiui, tvarkinga dalykinė apranga, ir specifinius reikalavimus tam tikroms pozicijoms, pavyzdžiui, formalus, tamsių spalvų, dviejų dalių dalykinis kostiumas.
    • Erdvių segregacijos pagal lytį mažinimas. Siekiant sukurti visiems draugišką aplinką ir išvengti diskriminacijos lyties, lyties tapatybės ar lyties raiškos pagrindu, rekomenduojama darbovietėse įrengti pagal lytį neskirstomus dušus, persirengimo kambarius bei tualetus. Tai daryti reikėtų išsaugant darbuotojų teisę į privatumą – panaikinant apribojimus ir įrengiant atskiras kabinas ar kambarėlius.
    • Darbo priemonių suteikimas. Kiekvienam darbuotojui turi būti suteikiamos visos darbui atlikti reikalingos priemonės bei turtas. Jei darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, jam turėtų būti suteiktos visos reikiamos priemonės ir padengtos papildomos išlaidos.
    • Lygių sąlygų moterims ir vyrams sudarymas. Kartais darbo aplinkoje darbuotojams tenka su oficialiomis pareigomis nesusiję darbai kaip indų plovimas, kavos ruošimas, torto pjaustymas, kėdžių nešiojimas ir panašiai. Nuo buitinių darbų stereotipizavimo ir priskyrimo tam tikrai lyčiai nukenčia ir moterys, kurioms dažniausiai tenka maisto serviravimo darbai, ir vyrai, nuolat turintys pernešti sunkius daiktus, todėl darbdaviai bei vadovai turėtų skatinti darbuotojų sąmoningumą šiuo klausimu. Kad pašaliniai darbai neužgožtų darbinių įsipareigojimų, galima sudarinėti tvarkaraščius ar laikytis žodinio susitarimo.
    • Ramybės kambarių įrengimas. Atskiros maldai bei meditacijai pritaikytos patalpos sudarytų sąlygas nevaržomai užsiimti religine praktika ir parodytų, jog visi darbuotojai yra laukiami, gerbiami, visais rūpinamasi vienodai. Tai prisidėtų prie darbuotojų savijautos gerinimo, kuris yra susijęs su darbo našumu.

Ko reikėtų vengti?

  • Negalima nustatyti skirtingų, su darbo funkcijomis tiesiogiai nesusijusių reikalavimų darbuotojų aprangai vien dėl jų lyties, amžiaus ar kito įstatymų saugomo tapatybės bruožo. Pavyzdžiui, jei iš vyrų reikalaujama tvarkingos dalykinės aprangos, tačiau moterims papildomai nurodoma avėti aukštakulnius ir vilkėti tam tikras kūno dalis apnuoginančius drabužius, tai nėra niekaip susiję su pareigų vykdymu, oficialia darbo aplinka, darbuotojų sveikata ar saugumu. Tokie reikalavimai yra diskriminacinio pobūdžio.
  • Kaip ir darbo užmokesčio nustatymo atveju, neproporcingas darbo įrankių paskirstymas remiantis favoritizmu arba tuo, kad vieni darbuotojai prašė mažiau nei kiti, pažeidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatas.